Pinigų plovimo prevencija

Klausimyną užpildyti ir pateikti galite vienu iš Jums patogių būdų:

• prisijungę prie savo interneto banko paskyros;
• užsiregistravę į konsultaciją internetu ir atvykę į norimą „Swedbank“ padalinį Jums patogiu laiku. Su savimi turėkite galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz., pasą, asmens tapatybės kortelę).

Visiems duomenims, kuriuos mums pateikiate, yra taikomos griežtos saugumo ir konfidencialumo taisyklės.

Klientų duomenis mes atskleidžiame trečiosioms šalims tik gavę raštišką kliento sutikimą arba kai duomenis atskleisti reikalauja kompetentingos institucijos (teisėsaugos, mokesčių administravimo, teismo ir kt.), kurios turi teisę gauti informaciją iš banko ir tokia teisė yra numatyta teisės aktuose.

Politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąvoka yra įtvirtinta teisės aktuose, pagal kuriuos numatyta, kad politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu yra laikomas fizinis asmuo, kuris šiuo metu arba pastaruosius 12 mėnesių ėjo svarbias viešąsias pareigas bet kuriose valstybėse ir (arba) tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, ir jo artimieji šeimos nariai (sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, vaikai, vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai) ar jo artimi pagalbininkai (fizinis asmuo, kuris su svarbias viešąsias pareigas einančiu ar ėjusiu asmeniu yra to paties juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos dalyvis arba palaiko kitus dalykinius santykius; fizinis asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, įsteigtos ar veikiančios de facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos svarbias viešąsias pareigas einančiam ar ėjusiam asmeniui, naudos gavėjas). Sprendžiant, ar giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, reikia vadovautis aukščiau pateikta ir teisės aktuose įtvirtinta artimojo šeimos nario sąvoka, nes tik šie artimieji šeimos nariai yra laikomi politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis. Informaciją apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis renkame todėl, kad to reikalauja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Svarbios viešosios pareigos:

• valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris;
• parlamento narys;
• aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys;
• savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius;
• aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys;
• ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
• valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau nei ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys;
• savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;
• tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys;
• politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys.

Atkreipiame dėmesį, kad jei jūs esate politiškai pažeidžiamo (paveikiamo) asmens artimasis šeimos narys ar artimas pagalbininkas, turite pateikti prašomą informaciją ir apie šį politiškai pažeidžiamą (paveikiamą) asmenį.

Tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai bankams bei kitoms finansinėms įstaigoms numato reikalavimą savo naujų bei esamų klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, nustatydami bankams bei kitoms finansinėms įstaigoms pareigas:

• žinoti, kokia veikla klientas verčiasi (koks jo verslo pobūdis), analizuoti jo veiklą;
• žinoti, kas yra kliento naudos gavėjai, t. y. fiziniai asmenys, kurių interesais arba naudai vykdomi sandoriai ar veikla (juridinio asmens naudos gavėjas nustatomas iki fizinio(-ių) asmens(-enų), nepriklausomai nuo kontroliuojančių juridinių asmenų skaičiaus);
• vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis ir pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) bei rizikos pobūdį. Sandoriais taip pat yra laikomos ir mokėjimo operacijos;
• suprasti kliento lėšų šaltinį (kilmę).

Aukščiau nurodytą pareigą vykdyti sandorių tyrimą bankas gali atlikti tik gavęs iš kliento paaiškinimus dėl kliento sąskaitoje atliekamų operacijų bei tokias operacijas pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius kliento pateiktus paaiškinimus.

Bankas taip pat turi užtikrinti, kad, atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, būtų vadovaujamasi naujausia bei tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento bei naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktus duomenis ir informaciją. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems banko klientams. Apie šių duomenų pasikeitimą klientas privalo pranešti bankui.

UUžmegzdamas dalykinius santykius su banku klientas privalo pateikti duomenis Kliento Klausimyne juridiniams asmenims. Šio dokumento pildymas taip pat privalomas atnaujinant duomenis apie klientą.

Bankas užtikrina, kad kliento pateiktą informaciją, duomenis, susijusius su jų tarpusavio dalykiniais santykiais, saugo kaip ir bet kokią kitą banko paslaptį sudarančią informaciją. Pagrindinis banko paslaptį reglamentuojantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (55 str.). Banko ir kliento santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos bei Asmens duomenų tvarkymo principai.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje:

• Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai);
• Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui.

Su išsamia informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemones, galite susipažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje internete adresu http://www.fntt.lt.

Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai yra viešai skelbiami interneto tinklalapyje www.lrs.lt.

Pinigų plovimas – tai veika, kuria siekiama nuslėpti arba užmaskuoti tikrąjį neteisėtai įgytų lėšų ar kito turto šaltinį arba rengimasis, pasikėsinimas tai padaryti bei bendrininkavimas tą darant.

Teroristų finansavimas – bet kokia forma teikiama finansinė pagalba teroristinėms veikloms arba asmenims, kurie kursto, planuoja teroristines veiklas arba joms vadovauja.

Mes imamės visų būtinų priemonių, kad užkirstume kelią šioms neteisėtoms veikoms.

Vykdydami teisės aktų reikalavimus, turime žinoti ir suprasti kliento lėšų ir (ar) turto kilmę (šaltinį), todėl tam tikrais atvejais galime paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą lėšų ir (ar) turto kilmę (šaltinį).

Dokumentų, įprastai galinčių paaiškinti lėšų ir (ar) turto kilmę (šaltinį), pavyzdžiai:

• jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą;
• jeigu lėšų ir (ar) turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
• jeigu lėšų ir (ar) turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų ir (ar) turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis.

Atkreipiame dėmesį, kad čia pateiktas dokumentų sąrašas nėra baigtinis, t. y. kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir gali būti Jūsų paprašoma kito, šiame sąraše nesančio, lėšų ir (ar) turto kilmę (šaltinį) patvirtinančio dokumento.

Verslo klientams skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi įmonės grynieji pinigai gali būti naudojami siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, dalyvauti PVM grobstymo schemose.

Grynieji pinigai taip pat gali būti naudojami nedeklaruotam darbo užmokesčiui, o tai gali turėti neigiamą įtaką šalies ekonomikos augimui ir mažinti darbuotojų socialines garantijas.

Tokie aukščiau nurodyti veiksmai gali sudaryti prielaidas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui.

„Swedbank“ siekia prisidėti prie ekonomikos augimo, skatinti socialiai teisingą ir atsakingą verslą.

Jeigu mums nebus suteikta reikiama informacija arba nebus pateikti prašyti dokumentai (arba nors ir bus pateikti, bet nebus atsakyta į pateiktus klausimus), tam tikrais atvejais Jums nebegalėsime teikti tam tikrų paslaugų, pvz., galime atsisakyti vykdyti ar sustabdyti piniginių operacijų arba sandorių vykdymą, pritaikyti apribojimus naudojimuisi sąskaita, kortele (-ėmis), interneto banku.

Atkreipiame dėmesį, kad pinigai, kurie yra Jūsų sąskaitoje, niekur nedings, tačiau banko paslaugomis galėsite naudotis tik po to, kai pateiksite reikiamą informaciją ar dokumentus. Be to negavę iš Jūsų reikiamos informacijos arba prašytų dokumentų, galime priimti sprendimą nutraukti su Jumis dalykinius santykius.

Naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento savininkas arba kontroliuoja klientą, ir/arba fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.

Toliau tekste sąvoka „juridinis asmuo“ apima juridinius asmenis ir kolektyvinio investavimo subjektus.

1. Kliento (juridinio asmens) naudos gavėju yra laikomas:

   1.1. fizinis asmuo, kuriam priklauso klientas arba kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių, arba jį kontroliuodamas kitais būdais.

   Kliento tiesioginis savininkas: fizinis asmuo, kuris tiesiogiai valdo klientą, t. y. turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį.
   Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 1.

   Kliento netiesioginis savininkas:

   • fizinis asmuo, kuris valdo klientą netiesiogiai per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, t. y. fizinis asmuo, kuris tiesiogiai kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) bet kurį kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esantį juridinį asmenį, kuris klientą kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) tiesiogiai arba per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis;
     Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 2.
   • fizinis asmuo, kuris valdo klientą netiesiogiai per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, t. y. fizinis asmuo, kuris tiesiogiai arba per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) kelis kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, kurie kiekvienas atskirai turi ne didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį, tačiau susumavus bendrai turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį;
     Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 3.
   • fizinis asmuo, kuris pats ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas (-i) juridinis (-iai) asmuo (-enys) kiekvienas atskirai turi ne didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį, tačiau susumavus bendrai (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai turimas kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalis) fizinis asmuo turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį.
     Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 4.

   Fizinis asmuo, kitais būdais kontroliuojantis klientą, kai šis fizinis asmuo nėra kliento tiesioginis ar netiesioginis savininkas. Pavyzdžiui, praktikoje gali būti tokių atvejų, kai fizinis asmuo vykdo kliento kontrolę kitais būdais (sąrašas nėra baigtinis):

   • teisė priimti strateginio pobūdžio sprendimus ir/arba kontroliuoti klientą;
   • teisė paskirti ir/arba pašalinti kliento vadovą ir/ar valdybos (arba kito kolegialaus valdymo organo) narius;
   • teisė patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu;
   • teisė vetuoti kliento valdymo organų sprendimus;
   • kiti būdai kontroliuoti klientą per artimus giminystės, kitus asmeninius ar verslo ryšius;
   • galimybė naudotis arba gauti kitokią naudą iš klientui priklausančio turto ir/ar veiklos.

   1.2. kliento vyresniojo vadovo** pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu:

   • nėra nustatomas 1.1 punkte nurodytas asmuo;
   • arba kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra kliento naudos gavėjas.

   ** Vyresniuoju vadovu yra laikomas pakankamai aukštas pareigas einantis pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie klientui kylančią pinigų plovimo ir/ar teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą, pavyzdžiui, kliento vadovas, valdybos (ar kito kolegialaus valdymo organo) pirmininkas arba narys.

2. Kliento (patikos fondo) naudos gavėju yra laikomi visi šie asmenys:
   • patikėtojas (-ai);
   • patikėtinis (-iai);
   • saugotojas (-ai), jeigu tokių esama;
   • fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš kliento, arba, jeigu šie asmenys dar nenustatyti, asmenys, kurių interesams atstovauti klientas yra įsteigtas arba veikia;
   • bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis klientą turima tiesiogine ar netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.

Informacijos apie fizinius ir juridinius asmenis bei jų naudos gavėjus, kurie yra galimi užsienio valstybių mokesčių mokėtojai, rinkimą nustato:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA)) įgyvendinimo, pagal kurį visos finansų institucijos privalo rinkti informaciją apie klientų bei kliento naudos gavėjų mokesčių mokėjimo valstybę ir mokesčių mokėtojo numerį (angl. Taxpayer Identification Number (TIN));
• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, 2015-09-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1017 ir kiti poįstatyminiai teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) parengtas Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. Common Reporting Standard) (toliau – CRS)), reglamentuojantis keitimąsi mokesčių informacija tarp CRS besivadovaujančių valstybių.

Visiems duomenims, kuriuos mums pateikiate, yra taikomos griežtos saugumo ir konfidencialumo taisyklės.

Klientų duomenis mes atskleidžiame trečiosioms šalims tik gavę raštišką kliento sutikimą arba kai duomenis atskleisti reikalauja kompetentingos institucijos (teisėsaugos, mokesčių administravimo, teismo ir kt.), kurios turi teisę gauti informaciją iš banko ir tokia teisė yra numatyta teisės aktuose.

Lietuvoje veikiantys bankai privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) apie klientus, kurie yra mokesčių mokėtojai užsienio valstybėse. Tai nustato tokie teisės aktai:

• Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. Common Reporting Standard, toliau – CRS) reglamentuoja keitimąsi mokesčių informacija tarp CRS besivadovaujančių valstybių (jų sąrašą rasite čia). Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2017 m. yra įpareigoti teikti VMI informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie yra galimi CRS valstybių mokesčių mokėtojai. VMI šią informaciją perduoda atitinkamų valstybių mokesčių institucijoms.
• Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (angl. Foreign Account Tax Compliance Act, toliau – FATCA). Aktas taikomas pagal Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) sudarytą tarptautinę sutartį, kurioje reikalaujama, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigos pateiktų informaciją apie klientus, kurie yra JAV mokesčių mokėtojai. Ši sutartis yra vykdytina pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą;
• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, 2015-09-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1017 ir kiti poįstatyminiai teisės aktai, su kuriais galite susipažinti VMI interneto tinklalapyje www.vmi.lt.

• Jungtinių Tautų sankcijos. Visos Jungtinių Tautų narės privalo patvirtinti ir vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas.
• Europos Sąjungos sankcijos. Sankcijos įgyvendinamos remiantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentais ir tiesiogiai taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
• „Swedbank“ taip pat įgyvendina atitinkamas finansines sankcijas pagal „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politiką:
• JAV finansines sankcijas. JAV finansines sankcijas pagal JAV Prezidento išleistus vykdomuosius įsakymus įgyvendina JAV Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuras ( The Office of Foreign Assets Control of the U.S. Department of the Treasury, toliau – OFAC).
• JK finansines sankcijas. JK finansines sankcijas įgyvendina Finansinių sankcijų įgyvendinimo biuras (Office of Financial Sanctions Implementation (OFSI)).

Laikydamasis JAV finansinių sankcijų, „Swedbank“ gali palaikyti ryšius su bankais, priklausančiais JAV jurisdikcijai, ir suteikti savo klientams galimybę vykdyti pinigines operacijas, teikti kitus produktus bei paslaugas JAV dolerių valiuta, taip pat sudaryti sandorius, susijusius su JAV asmenimis.

Nuorodos:

• JAV OFAC sankcijų režimai,
• JAV OFAC paieškos įrankis,
• JAV OFAC Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašas.

Minėtas tarptautines sankcijas „Swedbank“ įgyvendina JT, ES, JAV, JK ar valstybės institucijų (pvz., Vyriausybės) nustatyta apimtimi bei vadovaudamasis „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politika. Be to, „Swedbank“ atsižvelgia į bankų korespondentų reikalavimus ir savo paties rizikos apetitą. Todėl „Swedbank“ nedalyvaus jokiuose veiksmuose, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama išvengti finansinių sankcijų draudimų, bankų korespondentų reikalavimų ir „Swedbank“ vidaus sprendimų.

Pagrindinės „Swedbank“ įgyvendinamų tarptautinių sankcijų rūšys:

• Tikslinis turto įšaldymas. Šios finansinės sankcijos taikomos nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims (uždraustiems asmenims), apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto. Tiksliniai turto įšaldymai ar kiti veiksmai būtini tais atvejais, kai uždrausti asmenys yra įtraukti į šiuos oficialius sankcijų sąrašus:
• ES konsoliduotą sankcijų sąrašą;
• JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašą (JAV OFAC SDN sąrašą);
• JK Jo Didenybės iždo konsoliduotą sankcijų sąrašą.

Tais atvejais, kai bus pažeidžiamos aukščiau minimos sankcijos, „Swedbank“ nevykdys piniginių operacijų arba neteiks susijusių produktų arba paslaugų.

• Ginklų embargai arba dvejopo naudojimo prekių ir technologijų bei susijusios veiklos kariniais tikslais apribojimai (gynybos sektorius). Tokie patys embargai arba apribojimai gali būti taikomi ir kitoms prekėms (pvz., įrangai, naudojamai vidaus represijoms, telekomunikacijų perėmimo ir stebėjimo įrangai). „Swedbank“ yra įpareigotas nedalyvauti finansinės paramos teikime, susijusiame su minėtomis prekėmis arba susijusiomis paslaugomis.
• Pagrindinių ekonomikos sektorių sankcijos.

  Rusijos Federacijos finansų ir energetikos sektoriams taikomos šių rūšių sankcijos:

  • patekimo į kapitalo rinkas ir naujų paskolų arba kreditų teikimo apribojimai bendrovėms, kurioms taikomos sektorių sankcijos (ES, JAV, JK);
  • apribojimai tam tikroms naftos sektoriuje naudojamoms prekėms (ES, JK) ir apribojimai prekėms arba paslaugoms projektuose, kurie gali būti susiję su naftos gamyba bet kokioje vietovėje (JAV).

  Baltarusijos sektoriams ES taikomos sankcijos:

  • draudimas bet kam Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti įrangą, technologijas ir programinę įrangą, skirtą pirmiausia interneto ir telefono ryšio pranešimams stebėti ar perimti, dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, skirtas kariniams tikslams.
  • apribojimai prekybai naftos produktais, kalio karbonatu ir tabako gaminių gamybai skirtomis prekėmis.
  • apribota prieiga prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo bei perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei ir Baltarusijos viešojo sektoriaus įstaigoms ir agentūroms.

„Swedbank“ neteiks jokių finansinių paslaugų, kurioms taikomi apribojimai (pvz., paskolų, kreditų, finansinių priemonių sandorių), ir nedalyvaus jokiuose sandoriuose, susijusiuose su draudžiama veikla (pvz., apribojimai tiekimui, eksportavimui ar reeksportavimui prekių, paslaugų arba technologijų, skirtų giliųjų vandenų, Arkties jūros arba skalūnų tyrinėjimo ar gavybos projektams, kurie gali būti susiję su naftos gamyba.

• Visapusiškos sankcijos tam tikroms(-iems) šalims arba regionams., Šiaurės Korėja yra sankcionuota JT, ES, JK ir JAV visapusiškomis sankcijomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turto įšaldymas ir kai kuriems sektoriams taikomi ribojimai taip pat yra taikomi juridiniams asmenims, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja ypatingos kategorijos asmuo. Nors tokie juridiniai asmenys gali būti nepriskirti ypatingos kategorijos asmenims ir neįtraukti į sankcijų sąrašus, jiems taikomos tokios pačios sankcijos, kurias „Swedbank“ taip pat privalo įgyvendinti.

ES nustatytos tarptautinės sankcijos (įskaitant įgyvendinamas JT sankcijas) taikomos ES teritorijoje ir visiems ES asmenims tiek ES teritorijos ribose, tiek už ES teritorijos ribų. Todėl finansų įstaigos ir jų klientai yra teisiškai įpareigoti laikytis ES sankcijų ir privalo informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus arba įtariamus sandorių su sankcionuotais subjektais atvejus. „Swedbank“ visais atvejais praneš kompetentingoms institucijoms apie ES sankcijų pažeidimus ir lėšų įšaldymus. Atvejų, kai pranešti būtina, pavyzdžiai:

• klientas nustato, kad jo partneris arba klientas yra ES sankcionuotas asmuo;
• klientas nustato, kad juridinio asmens, kuris perka prekes arba paslaugas, naudos gavėjas yra ES sankcionuotas asmuo;
• kita.

Būdamas žemos rizikos banku „Swedbank“ tikisi, jog jo klientai žino savo verslo riziką tarptautinių sankcijų atžvilgiu, kad išvengtų priemonių, galinčių neigiamai paveikti jų veiklą.

Kai verslo veikla vykdoma užsienio šalyse, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams įvertinti galimas rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, dar prieš pradedant dalykinius santykius, arba prieš sudarant sandorius. Net jeigu tam tikrai šaliai netaikomi jokie embargai arba apribojimai, „Swedbank“ rekomenduoja įvertinti, ar prekės arba paslaugos gali būti teikiamos sankcionuotiems subjektams arba jų naudai. Draudžiama sankcionuotiems subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas arba kitą turtą.

Informacija apie tarptautines sankcijas įprastai yra plačiai skelbiama, tad klientai turi suprasti ir imtis veiksmų dėl tų tarptautinių sankcijų, kurios jiems gali būti svarbios. Todėl, jei veikla vykdoma užsienio šalyse, siekiant veiksmingiau sumažinti rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių:

• patikrinti, kokios JT, ES, JAV, JK ir vietinės šalies nustatytos sankcijos taikomos konkrečiai šaliai;
• atlikti deramą savo partnerių ir klientų patikrinimą;
• aptarti sankcijas su savo partneriais ir klientais;
• kilus klausimų ar abejonių dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, konsultuotis su atsakingomis institucijomis arba nepriklausomais teisininkais.

Daugiau informacijos apie ES sankcijas bei atsakymus į praktinius klausimus rasite Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro paruoštose gairėse.

Taip pat naudingos informacijos apie tarptautines sankcijas galite rasti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapyje.

Sankcijos ir Draudžiamos šalys bei teritorijos

Įgyvendindamas tarptautines sankcijas, „Swedbank“ sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ turi pareigą ir teisę nevykdyti mokėjimo operacijų (įskaitant lėšų įskaitymo) bet kokiomis valiutomis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiomis šalimis arba regionais (toliau – Draudžiamos šalys):

1. Iranas;
2. Sirija;
3. Šiaurės Korėja;
4. Kuba;
5. Krymas ir Sevastopolis;
6. Rusijos Federacija;
7. Baltarusijos Respublika;
8. Venesuela;
9. Afganistanas;
10. Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių teritorijos.

Papildomi mokėjimo operacijų vykdymo apribojimai

Atsižvelgdamas į besitęsiantį karą Ukrainoje, susiklosčiusią geopolitinę padėtį bei tarptautines sankcijas ir kitas ribojamąsias priemones, „Swedbank“ priėmė sprendimą laikyti nepriimtinomis grynųjų ir negrynųjų pinigų operacijas, įskaitant ir atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, savo klientų sąskaitose, jei jos susijusios su sandoriais, kurie turi tiesioginį ir/ar netiesioginį ryšį su Draudžiamomis šalimis, šiose šalyse gyvenančiais ir/ar veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, šiose šalyse įsteigtais ir/ar veiklą vykdančiais juridiniais asmenimis, taip pat prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalis yra Draudžiamos šalys.

„Swedbank“ laikys nepriimtinomis grynųjų ir negrynųjų pinigų operacijas savo klientų sąskaitose, turinčias aukščiau nurodytų bet kokių tiesioginių ir/ar netiesioginių sąsajų su Draudžiamomis šalimis, pavyzdžiui (nurodomas pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis):

• lėšų, turinčių bet kokių tiesioginių ir/ar netiesioginių sąsajų su Draudžiamomis šalimis ir/ar jose gyvenančiais ir/ar veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, Draudžiamose šalyse įsteigtais ir/ar veiklą vykdančiais juridiniais asmenims ar su šių šalių kilmės prekėmis bei paslaugomis, įskaitymas į klientų sąskaitas, esančias „Swedbank“, tiek iš klientų sąskaitų kitose finansų įstaigose, tiek iš trečiųjų asmenų sąskaitų, esančių kitose finansų įstaigose;
• grynųjų pinigų, kurie gauti už Draudžiamosiose šalyse parduotą, išnuomotą turtą, prekes ir/ar suteiktas paslaugas, Draudžiamosiose šalyse įsteigtų ir/ar veiklą vykdančių juridinių asmenų dividendų, lėšų, susijusių su darbo santykiais Draudžiamosiose šalyse įsteigtose ir/ar veiklą vykdančiose įmonėse, įstaigose ir/ar organizacijose, su profesine ir/ar individualia veikla Draudžiamosiose šalyse, taip pat šiose šalyse sukauptų santaupų ir pan., įnešimas į mūsų klientų sąskaitas, esančias „Swedbank“;
• kredito pervedimai (tiek vietiniai, tiek tarptautiniai) iš mūsų klientų sąskaitų, esančių „Swedbank“, turintys bet kokių tiesioginių ir/ ar netiesioginių sąsajų su Draudžiamomis šalimis ar jose gyvenančiais ir/ar veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, įsteigtais ir/ar veiklą vykdančiais juridiniais asmenims, su šių šalių kilmės prekėmis bei paslaugomis.

Visos mūsų nustatytos grynųjų ir negrynųjų pinigų operacijos mūsų klientų sąskaitose, turinčios aukščiau nurodytų bet kokių tiesioginių ir/ar netiesioginių sąsajų su Draudžiamomis šalimis, kurios gali būti laikomos nepriimtinomis, bus vertinamos individualiai.

Spręsdamas, ar mokėjimo operacija yra susijusi su Draudžiamomis šalimis, „Swedbank“, be jau nurodytų sąsajų, aiškinsis, ar:

• mokėjimo operacija susijusi su fiziniais ar juridiniais asmenimis gyvenančiais/įsteigtais ir/ar veiklą vykdančiais bet kurioje iš Draudžiamų šalių. Ši sąsaja gali būti tiesioginė (pvz., lėšos gaunamos iš fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio/įsteigto ir/ar veiklą vykdančio bet kurioje iš aukščiau nurodytų šalių ir/ar regionų) arba netiesioginė (pvz., lėšos gaunamos iš fizinio ar juridinio asmens, negyvenančio/neįsteigto bei veiklos nevykdančio bet kurioje iš aukščiau nurodytų šalių ir/ar regionų, tačiau prekės siunčiamos ir/ar paslaugos suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam/įsteigtam ir/ar veiklą vykdančiam bet kurioje iš aukščiau nurodytų šalių ir/ar regionų);
• mokėjimo operacija susijusi su fiktyviais juridiniais asmenimis, padedančiais išvengti tiesioginės ar netiesioginės sąsajos su Draudžiamomis šalimis;
• informacija, nurodyta mokėjimo operacijos detalėse, susijusi su Draudžiamomis šalimis (pvz., fizinio asmens vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, laivo, uosto, miesto pavadinimas ir kt.);
• netrūksta esminės informacijos, reikalingos mokėjimo operacijos paskirčiai suprasti.

Primename, kad „Swedbank“ laikosi visų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sankcijų ir kitų ribojamųjų priemonių reikalavimų.

Be jau nurodytų Draudžiamų šalių, „Swedbank“ gali riboti mokėjimo operacijas į/iš žemiau nurodytų šalių ir/ar regionų (pateikiamas sąrašas nėra baigtinis, nes tarptautinės sankcijos ir kitos ribojamosios priemonės bei jų apimtis nuolat keičiasi):

1. Irakas;
2. Mianmaras (Birma);
3. Libija;
4. Sudanas ir Pietų Sudanas;
5. Jemenas;
6. Somalis;
7. Padniestrės regionas.

Papildoma informacija

Informuojame, kad tarptautinės mokėjimo operacijos (tiek kredito pervedimo, tiek lėšų įskaitymo) įvykdymo terminas gali pailgėti arba tarptautinė mokėjimo operacija gali būti sustabdyta, o mokėjimo operacijos lėšos gali būti įšaldytos kitų bankų, kurie taip pat dalyvauja tarptautinės mokėjimo operacijos vykdyme (banko korespondento, lėšų gavėjo banko, lėšų mokėtojo banko) iniciatyva. Todėl mūsų klientai visais atvejais patys turėtų įvertinti galimą tarptautinių sankcijų ir kitų ribojamųjų priemonių riziką.

„Swedbank“ norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į plataus masto (visapusiškas) tiek ES, tiek JAV taikomas tarptautines sankcijas, susijusias su Krymo ir Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamomis teritorijomis (Doneckas, Luhanskas, Chersonas, Zaporižia). Šios sankcijos apima su šiais regionais susijusius importo, eksporto, investicijų ir finansavimo apribojimus bei draudimus.

Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, „Swedbank“ vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ įprastai nevykdys tarptautinių piniginių operacijų (kredito pervedimų ir įskaitymų, kurie gali būti susiję tiesiogiai/netiesiogiai) jokia valiuta į/iš minėtus (-ų) regionus (-ų) arba susijusių su minėtais regionais (pvz., nurodytas gavėjo adresas yra Donecke).

ES ir JAV taiko sankcijas Luhansko ir Donecko regionų administraciniams organams, taip pat subjektams, kurie yra glaudžiai su jais susiję. Piniginių operacijų, kurių adresuose ir detalėse yra bet kokia nuoroda į atitinkamus regionus ir juose registruotus subjektus, vykdymas gali užtrukti ilgiau arba gali būti nutrauktas dėl taikomų apribojimų ir draudimų.

ES ir JAV taiko ribojamąsias priemones (sektorių sankcijas) naujų kapitalo rinkų ir naujų kreditų prieinamumui nustatytiems Rusijos bankams (t. y. „Gazprombank“, Rusijos žemės ūkio bankui, Rusijos „Sberbank“, „Vnesheconombank“, „VTB Bank“ ir kt.). „Swedbank“ privalo užtikrinti, kad tarptautinės piniginės operacijos, susijusios su nurodytais bankais, nepažeistų taikomų apribojimų. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Kadangi pinigines operacijas, susijusias su paslėptu finansavimu, nustatyti sunku, mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

• 2021 m. balandžio 19 d. JAV OFAC įvedė naujus ribojimus 9 Baltarusijos verslo įmonėms. Įmonių sąrašas pateikiamas oficialiame OFAC puslapyje. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose nurodytos sankcionuotos Baltarusijos įmonės turi 50% ar didesnę dalį akcijų.
• 2021 m. birželio 21 d. ES pradėjo taikyti naujas ribojamąsias priemones 78 Baltarusijos asmenims ir 8 įmonėms. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose sankcionuotos įmonės ir/ar asmenys atlieka kontrolės funkciją ir/arba turi 50% ar didesnę akcijų dalį. Svarbu! Dėl išimčių taikymo mokėjimams atlikti, esant ES taikomų sankcijų rizikai, sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą.
• 2021 m. birželio 24 d. ES nustatė papildomas tikslines (sektorines) sankcijas Tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą bet kam Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti įrangą, technologijas ir programinę įrangą, skirtą pirmiausia interneto ir telefono ryšio pranešimams stebėti ar perimti, dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, skirtas kariniams tikslams. Taip pat yra apribota prekyba naftos produktais, kalio karbonatu ir tabako gaminių gamybai skirtomis prekėmis. Be to, apribojama prieiga prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo bei perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei ir Baltarusijos viešojo sektoriaus įstaigoms ir agentūroms. Svarbu! Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė informaciją Lietuvos verslui į ką reikia atkreipti dėmesį, įgyvendinant Baltarusijai taikomas ES tikslines (sektorines) sankcijas, kurią rasite čia.
• 2021 m. rugpjūčio 9 d. JAV OFAC pritaikė papildomus ribojimus 23 Baltarusijos asmenims ir 21 verslo įmonei. Asmenų bei įmonių sąrašas bei kita naudinga informacija pateikiama oficialiame OFAC puslapyje. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose nurodytos sankcionuotos įmonės ir/ar asmenys turi 50% ar didesnę dalį akcijų.
• 2021 m. gruodžio 2 d. ES bei OFAC įvedė naujas sankcijas aukšto rango Baltarusijos režimo politiniams pareigūnams, Baltarusijos pramonės bei gynybos sektoriaus įmonėms bei turizmo sektoriaus įmonėms, padėjusioms organizuoti ir kurstyti nelegalius ES sienų kirtimus. ES spaudos pranešimas bei naujai sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas. OFAC spaudos pranešimas bei naujai sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas.

Atkreipiame dėmesį, kad „Swedbank“ ir klientai privalo laikytis tarptautinių finansinių sankcijų:

• Vykdant mokėjimo pervedimus, galimai susijusius su Baltarusija, prašome klientų įsivertinti vykdomų mokėjimų atitikimą tarptautinių finansinių sankcijų reikalavimams ir turėti tai pagrindžiančius dokumentus bei būti pasirengus juos pateikti „Swedbank“ (pvz.: bendradarbiavimo sutartį, sutartis tarp prekių pervežimo sandoryje dalyvaujančių šalių, sąskaitas faktūras, važtaraščius, prekių kodus, prekių kilmės sertifikatus, pradinį prekių užsakovą bei galutinį gavėją ir kt.).
• Dėl aukščiau nurodytos informacijos mokėjimo pervedimų, galimai susijusių su Baltarusija (įskaitant lėšų įskaitymą), įvykdymo terminas gali užtrukti ir/arba jie gali būti nevykdomi, tam tikrais atvejais apribojant prieigą prie mokėjimo pervedimo lėšų ir kito turto.

Karinės prekės apima karines technologijas ir įrangą, kurie gali būti naudojami vidaus represijoms arba tarptautinei agresijai, taip pat siekiant padidinti regioninį nestabilumą.

Dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti panaudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, taip pat ir visos prekės, kurias galima naudoti ir su sprogdinimu nesusijusiais tikslais, ir branduolinių ginklų arba kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamybai.

Dažniausiai, pritaikius ginklų embargus ir apribojimus dvejopo naudojimo prekėms, uždraudžiamos ir susijusios techninės, finansinės paramos bei kitos paslaugos. Nors pagrindinė atsakomybė už prekių ir technologijų klasifikaciją tenka klientams, kurie siunčia arba gauna tokias prekes, draudimas teikti finansinę paramą yra privalomas ir finansų įstaigoms, vadinasi, taip pat ir „Swedbank“.

Karinių ir dvejopo naudojimo prekių draudimas reiškia, kad „Swedbank“ negali dalyvauti jokiuose finansiniuose sandoriuose, teikti verslo ar bet kokią kitokią finansinę paramą klientams, kurie parduoda, tiekia, perduoda, tarpininkauja arba eksportuoja tokias prekes į šalis arba regionus, kurioms(-iems) taikomi apribojimai (pvz., Rusijos Federaciją), jeigu tokios prekės yra skirtos kariniams tikslams, arba kurios(-ie) parduoda, tiekia, perduoda arba eksportuoja tokias prekes tam tikriems subjektams, įtrauktiems į ES draudžiamų asmenų sąrašus. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Dėl šios priežasties mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

ES taiko eksporto į Rusijos Federaciją apribojimus tam tikroms į ES sąrašus įtrauktoms prekėms, susijusioms su energetikos sektoriumi. JAV taiko apribojimus visoms prekėms ir nefinansinėms paslaugoms arba technologijoms, naudojamoms energetikos projektuose. Todėl „Swedbank“, kad nebūtų įtrauktas į draudžiamus sandorius, privalo įsitikinti, ar klientas turi valdžios institucijų išduotą atitinkamą leidimą.

Nuorodos:

• ES bendrasis karinės įrangos sąrašas,
• ES Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą,
• ES Tarybos reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje.

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovė veikia laivininkystės srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, vadovaujantis tarptautiniais laivininkystės srities teisės aktais, mokėjimo nurodymo detalių formoje turi būti nurodyta ši informacija:

• Motorinis laivas: laivo pavadinimas;
• IMO: tarptautinės jūrų organizacijos numeris;
• VĖLIAVA: valstybė, su kurios vėliava laivas plaukioja;
• SAVININKAS: savininko pavadinimas;
• REGISTRACIJA: numeris ir šalis.

Kitu atveju piniginės operacijos vykdymas gali užsitęsti, nes reikės kreiptis į mokėtojo banką dėl trūkstamų duomenų gavimo. Jei piniginė operacija vykdoma nesilaikant tarptautinių standartų (įskaitant JAV teisės aktus), bankas korespondentas gali įšaldyti piniginę operaciją.

Transportavimo sritį „Swedbank“ laiko didelės rizikos sritimi dėl galimo prekių, kurioms taikomos sankcijos (pvz., karinių prekių, dvejopo naudojimo prekių, su energetikos sektoriumi susijusių prekių), gabenimo ir paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal JT, ES ar JAV reikalavimus, teikimo.

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovės veikia transportavimo srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, „Swedbank“ gali paprašyti Jūsų pateikti šią informaciją:

• informaciją apie gabenamas prekes (įskaitant, bet neapsiribojant: prekių kilmės pažymėjimus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, transporto dokumentus (pvz., geležinkelio, oro transporto važtaraščius) ir kt.);
• informaciją apie prekių galutinio pristatymo vietą ir galutinį gavėją (gavėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
• informaciją apie siuntėją (siuntėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
• kita.