Pereiti prie pagrindinio puslapio turinio
Tapkite klientu

Pinigų plovimo prevencija

Kaip įgyvendiname principą „Pažink savo klientą“?

  • Patikima ir sklandžiai veikianti finansų sistema yra svarbi visiems.
  • Mes prie to prisidedame įgyvendindami principą „Pažink savo klientą“.
  • Tai atlikti mus, kaip ir kitus bankus, įpareigoja teisės aktai.
  • Turime surinkti tam tikrą informaciją apie klientus.
  • Žinodami jų mokėjimo įpročius ir pajamų šaltinius, galime reaguoti į neįprastą veiklą ir užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams.
Pildyti Klausimyną

Prašome užpildyti Kliento klausimyną juridiniams asmenims, kad galėtume geriau jus pažinti ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Tai padeda mums:

  • suprasti, koks jūsų santykio su banku tikslas ir pobūdis;
  • turėti naujausią ir tiksliausią informaciją apie jus;
  • sklandžiai teikti paslaugas ir aktualią informaciją bei palaikyti ryšius su jumis.

Reguliariai peržiūrime klientų duomenis ir iš anksto informuojame, kai ateina metas atnaujinti duomenis Kliento klausimyne juridiniams asmenims. Todėl svarbu nurodyti savo kontaktus ir skaityti pranešimus interneto banke.

Įgyvendindami teisės aktuose įtvirtintus kliento pažinimo reikalavimus, periodiškai prašome atnaujinti Klausimyną. Atnaujinimo dažnumas priklauso nuo įvairių aplinkybių, pvz. galimos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Bankas jus informuos, apie artėjančią datą iki kada turi būti atnaujintas Klausimynas. Teisės aktai įtvirtindami griežtus kliento pažinimo reikalavimus, taip pat numato ir poveikio priemones, kurias bankas gali taikyti, jeigu klientas vengia arba atsisako banko prašymu ir nustatytais terminais pateikti Klausimyną. Laiku ir tinkamai užpildžius Klausimyną jokie ribojimai nėra taikomi.

Naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento savininkas arba kontroliuoja klientą, ir/arba fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.

Toliau tekste sąvoka „juridinis asmuo“ apima juridinius asmenis ir kolektyvinio investavimo subjektus.

  1. Kliento (juridinio asmens) naudos gavėju yra laikomas:

    1.1. fizinis asmuo, kuriam priklauso klientas arba kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių, arba jį kontroliuodamas kitais būdais.

    Kliento tiesioginis savininkas: fizinis asmuo, kuris tiesiogiai valdo klientą, t. y. turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį.
    Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 1.

    Kliento netiesioginis savininkas:

    • fizinis asmuo, kuris valdo klientą netiesiogiai per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, t. y. fizinis asmuo, kuris tiesiogiai kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) bet kurį kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esantį juridinį asmenį, kuris klientą kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) tiesiogiai arba per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis;
      Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 2.
    • fizinis asmuo, kuris valdo klientą netiesiogiai per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, t. y. fizinis asmuo, kuris tiesiogiai arba per kitus kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis kontroliuoja (turėdamas didesnę negu 25 proc. nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį) kelis kliento nuosavybės ir kontrolės struktūroje esančius juridinius asmenis, kurie kiekvienas atskirai turi ne didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį, tačiau susumavus bendrai turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį;
      Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 3.
    • fizinis asmuo, kuris pats ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas (-i) juridinis (-iai) asmuo (-enys) kiekvienas atskirai turi ne didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį, tačiau susumavus bendrai (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai turimas kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalis) fizinis asmuo turi didesnę negu 25 proc. kliento nuosavybės ir/ar balsavimo teisių dalį.
      Prašome žiūrėti pavyzdį schemoje Nr. 4.

    Fizinis asmuo, kitais būdais kontroliuojantis klientą, kai šis fizinis asmuo nėra kliento tiesioginis ar netiesioginis savininkas. Pavyzdžiui, praktikoje gali būti tokių atvejų, kai fizinis asmuo vykdo kliento kontrolę kitais būdais (sąrašas nėra baigtinis):

    • teisė priimti strateginio pobūdžio sprendimus ir/arba kontroliuoti klientą;
    • teisė paskirti ir/arba pašalinti kliento vadovą ir/ar valdybos (arba kito kolegialaus valdymo organo) narius;
    • teisė patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu;
    • teisė vetuoti kliento valdymo organų sprendimus;
    • kiti būdai kontroliuoti klientą per artimus giminystės, kitus asmeninius ar verslo ryšius;
    • galimybė naudotis arba gauti kitokią naudą iš klientui priklausančio turto ir/ar veiklos.

    1.2. kliento vyresniojo vadovo** pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu:

    • nėra nustatomas 1.1 punkte nurodytas asmuo;
    • arba kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra kliento naudos gavėjas.

    ** Vyresniuoju vadovu yra laikomas pakankamai aukštas pareigas einantis pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie klientui kylančią pinigų plovimo ir/ar teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą, pavyzdžiui, kliento vadovas, valdybos (ar kito kolegialaus valdymo organo) pirmininkas arba narys.

  2. Kliento (patikos fondo) naudos gavėju yra laikomi visi šie asmenys:
    • patikėtojas (-ai);
    • patikėtinis (-iai);
    • saugotojas (-ai), jeigu tokių esama;
    • fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš kliento, arba, jeigu šie asmenys dar nenustatyti, asmenys, kurių interesams atstovauti klientas yra įsteigtas arba veikia;
    • bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis klientą turima tiesiogine ar netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.
Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (angl. Taxpayer Identification Number (TIN)) – tai asmens identifikacinis numeris, kuris naudojamas vykdant apsikeitimą mokesčių informacija tarp skirtingų valstybių vadovaujantis Bendruoju duomenų teikimo standartu (angl. Common Reporting Standard (CRS)) arba Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktu (angl. Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA)). Lietuvoje registruoto juridinio asmens atveju mokesčių mokėtojo numeris (TIN) sutampa su Juridinių asmenų registro (JAR) suteiktu įmonės kodu.

Informacijos apie fizinius ir juridinius asmenis bei jų naudos gavėjus, kurie yra galimi užsienio valstybių mokesčių mokėtojai, rinkimą nustato:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA)) įgyvendinimo, pagal kurį visos finansų institucijos privalo rinkti informaciją apie klientų bei kliento naudos gavėjų mokesčių mokėjimo valstybę ir mokesčių mokėtojo numerį (angl. Taxpayer Identification Number (TIN));
  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, 2015-09-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1017 ir kiti poįstatyminiai teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) parengtas Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. Common Reporting Standard) (toliau – CRS)), reglamentuojantis keitimąsi mokesčių informacija tarp CRS besivadovaujančių valstybių.

Visiems duomenims, kuriuos Jūs mums pateikiate, yra taikomos griežtos saugumo ir konfidencialumo taisyklės.

Klientų duomenis mes atskleidžiame trečiosioms šalims tik gavę raštišką kliento sutikimą arba kai duomenis atskleisti reikalauja kompetentingos institucijos (teisėsaugos, mokesčių administravimo, teismo ir kt.), kurios turi teisę gauti informaciją iš banko ir tokia teisės yra numatyta teisės aktuose.

Kokiais atvejais informaciją apie naudos gavėją – užsienietį turi pateikti įmonės?

Jeigu bent vienas įmonės naudos gavėjas (asmuo, kuriam priklauso arba kuris kokiu nors kitu būdu kontroliuoja daugiau nei 25% įmonės kapitalo) yra JAV užsienio šalies mokesčių mokėtojas arba pilietis, įmonė turi pateikti informaciją apie jo gyvenamąją vietą ir pilietybę, užpildant Kliento klausimyną juridiniams asmenims.

Daugiau informacijos rasite čia:

  • IRS interneto svetainėje
  • OECD svetainėje
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje

Klausimyną užpildyti ir pateikti galite vienu iš Jums patogių būdų:

  • prisijungę prie savo interneto banko paskyros;
  • užsiregistravę į konsultaciją internetu ir atvykę į norimą „Swedbank“ padalinį Jums patogiu laiku. Su savimi turėkite galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz., pasą, asmens tapatybės kortelę).
Klausimyną galima užpildyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija apie visus kliento dalyvius (pvz., akcininkus).
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pateikiama informacija apie fizinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau nei 25 proc. kliento akcijų (kapitalo dalių) ar balsavimo teisių arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais. Jeigu tokių asmenų nėra, naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant akcijų dalies.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas)., nenurodant nuosavybės dalies.

Tuo atveju, jeigu Klausimynas yra pildomas „Swedbank“ interneto banke, klientas Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Komentarai“ turi įrašyti tokį tekstą: „[įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių skaičius yra [įrašomas kliento dalyvių skaičius]. Kiekvienas [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvis turi po vieną balsą [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių susirinkime.“

Pastaba! Rekomenduojame prieš teikiant duomenis pagal pirmiau nurodytas taisykles pasitikrinti, ar tikrai kiekvienas kliento dalyvis turi po vieną balsą kliento dalyvių susirinkime.

Pastaba! Tuo atveju, jeigu Kliento klausimyną juridiniams asmenims pildo klientas (juridinis asmuo), kurio teisinė forma – politinė partija, prašome peržiūrėti papildomą informaciją čia.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija mažiausiai apie penkis didžiausius kliento dalyvius. Tuo atveju, jeigu tarp kliento dalyvių yra asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių), turinčių 10 proc. ar daugiau kliento akcijų (kapitalo dalių), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija ir apie tokius kliento dalyvius (t. y. ir tais atvejais, jeigu jie nėra penki didžiausi kliento dalyviai).

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pateikiama informacija apie fizinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau nei 25 proc. kliento akcijų (kapitalo dalių) ar balsavimo teisių arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais. Jeigu tokių asmenų nėra, naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant nuosavybės dalies.

Pastaba! Norime atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant teisės aktuose įtvirtintus kliento pažinimo reikalavimus, „Swedbank“ tam tikrais atvejais gali paprašyti pateikti informaciją apie visus kliento dalyvius (pvz., akcininkus).

  • Kadangi politinė partija gali turėti didelį skaičių politinės partijos narių, jų visų išvardinimas nėra praktiškai tikslingas, todėl Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviais nurodomi veiksmingą įtaką politinės partijos valdymui turintys politinės partijos nariai - politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas (- ai), valdymo organo nariai.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., politinės partijos vadovas), nenurodant akcijų dalies.
  • Jeigu kliento naudos gavėju nurodomas asmuo, kuris laikytinas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu (kaip nurodyta pirmiau), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pažymima, kad naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti nurodoma:

  • kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose arba viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybė, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma savivaldybė, nurodant jos klasifikatoriaus kodą (https://www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php)
  • kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybės taryba, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma atitinkama savivaldybė, nurodant jos klasifikatoriaus kodą (https://www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php)
  • kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra valstybė, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, nurodant jos klasifikatoriaus kodą.
  • kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybės administracija, dalyviu turėtų būti laikoma savivaldybės administracija, nurodant jos juridinio asmens kodą.
  • kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra konkreti Lietuvos Respublikos ministerija, dalyviu turėtų būti laikoma konkreti Lietuvos Respublikos ministerija, nurodant jos juridinio asmens kodą.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant nuosavybės dalies.

Tuo atveju, jeigu kliento teisinė forma yra valstybės įmonė (VĮ) arba savivaldybės įmonė (SĮ) ir kliento naudos gavėju nurodomas asmuo, kuris laikytinas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu (pvz., vadovas ar kito valdymo organo narys), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pažymima, kad naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.

Tuo atveju, jeigu individualios įmonės (IĮ) savininkas ir vadovas yra tas pats asmuo:

  • Klausimyno dalyje „Atstovai“ nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas;
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviu nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas, nurodant 100 proc. akcijų dalį;
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas, nurodant 100 proc. akcijų dalį.

Tuo atveju, jeigu individualios įmonės (IĮ) savininkas ir vadovas yra skirtingi asmenys:

  • Klausimyno dalyje „Atstovai“ nurodomas individualios įmonės (IĮ) vadovas;
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviu nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas, nurodant 100 proc. akcijų dalį;
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas, nurodant 100 proc. akcijų dalį.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyvis nėra nurodomas.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas užsienio valstybės ambasadorius, nenurodant akcijų dalies. Tokiu atveju turi būti pažymima, kad ambasadorius yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.
  • Klausimyno dalies „Kontaktinė informacija“ skiltyje „Registracijos adresas“ nurodomas toks adresas, koks yra kliento buveinės adresas, įregistruotas Juridinių asmenų registre, o skiltyje „Kontaktinis adresas“ nurodomas toks adresas, koks yra bankroto administratoriaus kontaktinis adresas.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas bankroto administratorius, nenurodant akcijų dalies.
  • Klausimyno dalyje „Ekonominė veikla“ nurodoma iki bankroto proceso pradžios kliento vykdyta veikla.

Kai bendrijos narių yra 3 arba mažiau ir visi nariai yra fiziniai asmenys:

  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ nurodomi visų narių duomenys.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomi visi nariai.

Kai bendrijos narių yra 4 arba daugiau:

  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.
  • Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų ar sodininkų bendrijos pirmininkas.
  • Tuo atveju, jeigu Klausimynas yra pildomas „Swedbank“ interneto banke, klientas Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Komentarai“ turi įrašyti tokį tekstą: „[įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių skaičius yra [įrašomas kliento dalyvių skaičius]. Kiekvienas [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvis turi po vieną balsą [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių susirinkime.“

Pastaba! Rekomenduojame prieš teikiant duomenis pagal pirmiau nurodytas taisykles pasitikrinti, ar tikrai kiekvienas kliento dalyvis turi po vieną balsą kliento dalyvių susirinkime.

Teisės aktai įpareigoja mus gauti Klausimyne nurodytą informaciją tiesiogiai iš savo klientų. Minėtų institucijų turima informacija gali būti naudojama kaip papildomas duomenų šaltinis tikrinant jūsų pateiktą informaciją.

Politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąvoka yra įtvirtinta teisės aktuose, pagal kuriuos numatyta, kad politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu yra laikomas fizinis asmuo, kuris šiuo metu arba pastaruosius 12 mėnesių ėjo svarbias viešąsias pareigas bet kuriose valstybėse ir/arba tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, ir jo artimieji šeimos nariai (sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, vaikai, vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai) ar jo artimi pagalbininkai (fizinis asmuo, kuris su svarbias viešąsias pareigas einančiu ar ėjusiu asmeniu yra to paties juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos dalyvis arba palaiko kitus dalykinius santykius; fizinis asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, įsteigtos ar veikiančios de facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos svarbias viešąsias pareigas einančiam ar ėjusiam asmeniui, naudos gavėjas). Sprendžiant, ar giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, reikia vadovautis aukščiau pateikta ir teisės aktuose įtvirtinta artimojo šeimos nario sąvoka, nes tik šie artimieji šeimos nariai yra laikomi politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis. Informacija apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis renkama, kadangi to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Svarbios viešosios pareigos:

  • Valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris
  • Parlamento narys
  • Aukščiausiųjų Teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys
  • Savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius
  • Aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys
  • Ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas
  • Valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau nei ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys
  • Savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys
  • Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys
  • Politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys

Atkreipiame dėmesį, kad jei Jūs esate politiškai pažeidžiamo (paveikiamo) asmens šeimos narys ar artimas pagalbininkas, turite pateikti prašomą informaciją ir apie šį politiškai pažeidžiamą (paveikiamą) asmenį.

Šios informacijos prašome, nes turime žinoti visų mūsų klientų (juridinių asmenų) nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir jose esančius fizinius asmenis, kad galėtume aiškiai identifikuoti kliento (juridinio asmens) naudos gavėjus. Toks prašymas nėra BDAR reikalavimų pažeidimas, nes tokią informaciją bankas iš jūsų prašo pateikti įgyvendindamas teisės aktuose įtvirtintus kliento pažinimo reikalavimus. Taip pat svarbu, kad pateikiama informacija yra atsakingai saugoma, kadangi esame įsipareigoję ją saugoti kaip banko paslaptį. Šios informacijos prašome, nes norime būti tikri, kad kliento atliktos operacijos atitinka jo verslo veiklą, kurią klientas yra nurodęs Kliento klausimyne juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai nėra aiškiai nurodyta, už kokį konkretų pirkinį sumokėjo partneris iš užsienio, prašome kliento paaiškinti piniginę operaciją ir pateikti dokumentus, kurie mums padėtų nustatyti, ar ši operacija atitinka jūsų nurodytą verslo veiklą. Tokios informacijos prašome remdamiesi įstatymais ir taikydami principą „Pažink savo klientą“.

Siekdami pažinti savo klientus ir palaikyti dalykinius santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, prašome savo klientų su mumis ir kitomis atsakingomis institucijomis (pvz., Valstybės įmone Registrų centru) bendradarbiauti, atnaujinti ir pateikti aktualią informaciją apie save, įskaitant tikslią kontaktinę informaciją, jei prireiktų su jumis susisiekti.

Taip pat raginame savo verslo klientus apsvarstyti galimybę turėti vidinius dokumentus, kurie apimtų: kovos su korupcija, kovos su teroristų finansavimu, sankcijų, pinigų plovimo prevencijos politikas bei organizacijos elgesio kodeksą.

Svarbu! Laiku neužpildžius ir mums nepateikus Kliento klausimyno juridiniams asmenims, mes negalėsime Jums teikti dalies ar visų paslaugų. Tai reiškia, kad Jums gali būti taikomi apribojimai, naudojantis banko sąskaita, mokėjimo kortele(-ėmis), „Swedbank“ interneto banku ir išmaniąja programėle, taip pat Jums gali būti nebeteikiamos kitos paslaugos. Vėl naudotis paslaugomis galėsite tuomet, kai pateiksite mums užpildytą Kliento klausimyną juridiniams asmenims. Daugiau informacijos rasite „Swedbank“ Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose.

Tik kartu su savo klientais mes galime užtikrinti finansų sistemos tvarumą. Todėl nuoširdžiai prašome banko klientų prisidėti kuriant tvarią finansų sistemą, suteikiant mums aktualią informaciją ir atkreipiant dėmesį į įtartinas veiklas, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu. Dalydamiesi su mumis informacija, padedate mums būti geriau pasirengusiems atskleisti ir užkirsti kelią neteisėtoms veikloms.

Pinigų plovimas – tai veiksmai, kuriais siekiama nuslėpti arba užmaskuoti tikrąjį neteisėtai įgytų lėšų ar kito turto šaltinį.

Teroristų finansavimas – bet kokia forma teikiama finansinė pagalba teroristinėms veikloms arba asmenims, kurie kursto, planuoja teroristines veiklas arba joms vadovauja.

Mes imamės visų būtinų priemonių, kad užkirstume kelią šioms neteisėtoms veikloms.

Tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai bankams numato reikalavimą savo naujų bei esamų klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, nustatydami bankams pareigas:

  • žinoti, kokia veikla klientas verčiasi (koks jo verslo pobūdis), analizuoti jo veiklą;
  • žinoti, kas yra kliento naudos gavėjai, t. y. fiziniai asmenys, kurių interesais arba naudai vykdomi sandoriai ar veikla (juridinio asmens naudos gavėjas nustatomas iki fizinio(-ių) asmens(-enų), nepriklausomai nuo kontroliuojančių juridinių asmenų skaičiaus);
  • vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis ir pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) bei rizikos pobūdį. Sandoriais taip pat yra laikomos ir mokėjimo operacijos;
  • suprasti kliento lėšų šaltinį (kilmę).

Aukščiau nurodytą pareigą vykdyti sandorių tyrimą bankas gali atlikti tik gavęs iš kliento paaiškinimus dėl kliento sąskaitoje atliekamų operacijų bei tokias operacijas pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius kliento pateiktus paaiškinimus.

Bankas taip pat turi užtikrinti, kad, atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, būtų vadovaujamasi naujausia bei tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento bei naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems bankų klientams. Apie šių duomenų pasikeitimą klientas privalo pranešti bankui.

Užmegzdamas dalykinius santykius su banku klientas privalo užpildyti, atitinkamai, Kliento klausimyną fiziniams asmenims arba Kliento klausimyną juridiniams asmenims. Šių dokumentų pildymas taip pat privalomas atnaujinant informaciją apie klientą.

Bankas užtikrina, kad kliento pateiktą informaciją, duomenis, susijusius su jų tarpusavio dalykiniais santykiais, saugo kaip ir bet kokią kitą banko paslaptį sudarančią informaciją. Banko paslaptį reglamentuojantis pagrindinis dokumentas yra Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (55 str.). Banko ir klieno santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, o taip pat Asmens duomenų tvarkymo principai.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisė aktai, nustatantys reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje:

  • Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai);
  • Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (nauja redakcija nuo 2020-01-30 Nr. 03-15).

Su išsamia informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimą, galite susipažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje internete adresu http://www.fntt.lt.

Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai yra viešai skelbiami interneto tinklalapyje www.lrs.lt.

Bankus saisto labai griežti teisės aktų reikalavimai, įpareigojantys įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ ir mažinti įvairias su neteisėtais veiksmais susijusias rizikas. Principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimas yra susijęs su tarptautinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymu. Bankai privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų asmenys, keliantys grėsmę kitiems, todėl turi įsitikinti, kad kliento turto ir lėšų kilmė skaidrūs, piniginės operacijos yra suprantamos, ekonomiškai pagrįstos ir atitinka deklaruojamą veiklą. Taip, nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai įpareigoja ir kitus šalies bankus taikyti principą „Pažink savo klientą“.

Jeigu bankui nebus suteikta reikiama informacija arba prašyti dokumentai (arba nors ir bus pateikti, bet atsakymais nebus atsakyta į pateiktus klausimus), tam tikrais atvejais bankas Jums nebegalės teikti paslaugų, pvz. atsisakys vykdyti ar sustabdys piniginių operacijų arba sandorių vykdymą, pritaikys apribojimus naudojimuisi sąskaita, kortele(-ėmis), interneto banku.

Atkreipiame dėmesį, kad pinigai, kurie yra Jūsų sąskaitoje, niekur nedings, tačiau banko paslaugomis Jūs galėsite naudotis tik po to, kai pateiksite reikiamą informaciją ar dokumentus. Be to, bankas, negavęs iš Jūsų reikiamos informacijos (arba prašytų dokumentų), gali nutraukti su Jumis dalykinius santykius.

Informacija apie klientus (tapatybės duomenys, sąskaitos, indėliai ir t.t.) ir jų sandorius, kurią gauna bankas, teikdamas finansines paslaugas pagal atitinkamą sutartį, yra laikytina banko paslaptimi ir saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Banko paslaptį reglamentuojantis pagrindinis dokumentas yra Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (55 str.). Banko ir klieno santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, o taip pat Asmens duomenų tvarkymo principai. Bankas banko paslaptį sudarančią informaciją gali atskleisti tik patiems klientams arba jų teisėtiems atstovams, bei valdžios institucijoms ir kitiems asmenims, kaip numatyta Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, bei aukščiau nurodytose sąlygose ir principuose. Prašymas pateikti duomenis nereiškia, kad Jūs esate kažkuo įtariamas. Klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Tai įprastas procesas ir šie reikalavimai galioja visiems klientams. Palyginti galima būtų su oro uostų saugumo patikra, kuomet dėl bendro saugumo prieš skrydį yra tikrinami visi keleiviai.

Verslo klientams skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi įmonės grynieji pinigai gali būti naudojami siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, dalyvauti PVM grobstymo schemose.

Grynieji pinigai, taip pat gali būti naudojami nedeklaruotam darbo užmokesčiui, o tai gali turėti neigiamą įtaką šalies ekonomikos augimui ir mažinti darbuotojų socialines garantijas.

Tokie aukščiau nurodyti veiksmai gali sudaryti prielaidas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui.

„Swedbank“ siekia prisidėti prie ekonomikos augimo, skatinti socialiai teisingą ir atsakingą verslą.

Siekdami pažinti savo klientus ir palaikyti santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, prašome savo klientų tiek mums, tiek valstybės registrams (pvz., Valstybės įmonė Registrų centras) laiku atnaujinti ir pateikti aktualią informaciją apie save, įskaitant tikslią kontaktinę informaciją, jei prireiktų su jumis susisiekti.

Taip pat raginame savo verslo klientus apsvarstyti galimybę turėti vidinius dokumentus, kurie apimtų: kovos su korupcija, kovos su teroristų finansavimu, sankcijų, pinigų plovimo prevencijos politikas bei organizacijos elgesio kodeksą.

Bankas, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, turi žinoti ir suprasti kliento lėšų/turto kilmę (šaltinį), todėl Bankui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys teisėtą lėšų/turto kilmę (šaltinį).

Dokumentų, įprastai galinčių paaiškinti lėšų/turto kilmę (šaltinį), pavyzdžiai:

  • jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą;
  • jeigu lėšų/turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
  • jeigu lėšų/turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų/turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis.

Atkreipiame dėmesį, kad čia pateiktas dokumentų sąrašas nėra baigtinis, t. y. kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir gali būti Jūsų paprašoma kito, šiame sąraše nesančio, lėšų/turto kilmę (šaltinį) patvirtinančio dokumento.

Vykdydamas savo veiklą, „Swedbank“ laikosi griežtų etinių bei moralinių standartų ir bendradarbiauja su tais klientais, kurių lėšos ir turtas yra pagrįsti ir nekyla jokių abejonių dėl jų teisėtumo. Iš kiekvieno banko kliento tikimės:

Kliento veikla turi būti nurodyta ir paaiškinta Klausimyne, atitinkamai fiziniams arba juridiniams asmenims. Taip pat svarbu, kad kliento sandoriai, kurie vykdomi per mūsų infrastruktūrą, atitiktų kliento veiklą ir (arba) įprastą elgesį ir kliento bankui pateiktą informaciją.

Skaidrus lėšų šaltinis reiškia, kad klientas turi dokumentus, įrodančius jo arba jo valdomo juridinio asmens įgytų lėšų teisėtumą, ir esant poreikiui šie dokumentai gali būti pateikti bankui.

Lėšų šaltinio sąvoka apima konkrečių lėšų kilmę, kurios gali būti ar buvo panaudotos konkrečiam sandoriui ar mokėjimui.

Dalykiniuose santykiuose su klientu mes atsižvelgiame į neigiamas publikacijas ar kitą viešą informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis. Tai apima bet kokią nepalankią informaciją, pateikiamą įvairiuose naujienų šaltiniuose.

Taip pat savo klientams rekomenduojame atidžiai rinktis verslo partnerius, kadangi per šiuos partnerius mūsų klientai gali būti nesąmoningai įtraukti į pinigų plovimo schemas arba palaikyti dalykinius santykius su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Dėl to klientai gali rizikuoti savo pačių reputacija.

Tikimės, kad mūsų klientai nevykdys sandorių su juridiniais arba fiziniais asmenimis, nesusijusiais su tuo konkrečiu sandoriu. Kadangi įmonės, registruotos ofšorinėse jurisdikcijose (pvz., Belize, Panamoje ir kt.), arba ribotos atsakomybės bendrovės (angl. LP/LLP companies) (pvz., registruotos JK, Škotijoje, Kanadoje) patiria didelę riziką būti įtrauktos į pinigų plovimo schemas, mes nepritariame sandoriams su tokiais subjektais.

Bendra informacija apie tarptautines sankcijas

Tarptautinės sankcijos – nekarinio poveikio ribojamosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą bei pagarbą žmogaus teisėms.
Šias poveikio priemones nustato Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) arba atskiros šalys (pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos – JAV, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė - JK). Tarptautinės sankcijos taikomos šalims, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, kurios(-ie) pažeidinėja žmogaus teises, prisideda prie religinių, etninių ar teritorinių konfliktų kurstymo. Tarptautinės sankcijos gali būti įvairių formų, kurios priklauso nuo jų paskirties (pvz., ginkluoto konflikto prevencija, kova su terorizmu). Jos gali būti individualios (pvz., draudimo keliauti apribojimai, turto įšaldymas), taikomos prekėms ir paslaugoms (pvz., ginklų ir su ginklų platinimu susijusių prekių embargas, apribojimai dvejopo naudojimo prekėms), skirtos pagrindiniams ekonomikos sektoriams (pvz., naftos ar finansų sektoriams) arba visapusiškos, taikomos visai šaliai (pvz., Šiaurės Korėjai).
„Swedbank“, kaip ir kitos finansų įstaigos, įgyvendina tarptautines finansines sankcijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal tai, kuriose šalyse finansų įstaigos veikia, jų įgyvendinamų sankcijų sąrašai gali būti skirtingi.

  • Jungtinių Tautų sankcijos. Visos Jungtinių Tautų narės privalo patvirtinti ir vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas.
  • Europos Sąjungos sankcijos. Sankcijos įgyvendinamos remiantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentais ir tiesiogiai taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
  • „Swedbank“ taip pat įgyvendina atitinkamas finansines sankcijas pagal „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politiką:
  • JAV finansines sankcijas. JAV finansines sankcijas pagal JAV Prezidento išleistus vykdomuosius įsakymus įgyvendina JAV Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuras ( The Office of Foreign Assets Control of the U.S. Department of the Treasury, toliau – OFAC).
  • JK finansines sankcijas. JK finansines sankcijas įgyvendina Finansinių sankcijų įgyvendinimo biuras (Office of Financial Sanctions Implementation (OFSI)).

Laikydamasis JAV finansinių sankcijų, „Swedbank“ gali palaikyti ryšius su bankais, priklausančiais JAV jurisdikcijai, ir suteikti savo klientams galimybę vykdyti pinigines operacijas, teikti kitus produktus bei paslaugas JAV dolerių valiuta, taip pat sudaryti sandorius, susijusius su JAV asmenimis.

Nuorodos:

Minėtas tarptautines sankcijas „Swedbank“ įgyvendina JT, ES, JAV, JK ar valstybės institucijų (pvz., Vyriausybės) nustatyta apimtimi bei vadovaudamasis „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politika. Be to, „Swedbank“ atsižvelgia į bankų korespondentų reikalavimus ir savo paties rizikos apetitą. Todėl „Swedbank“ nedalyvaus jokiuose veiksmuose, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama išvengti finansinių sankcijų draudimų, bankų korespondentų reikalavimų ir „Swedbank“ vidaus sprendimų.

Pagrindinės „Swedbank“ įgyvendinamų tarptautinių sankcijų rūšys:

Tais atvejais, kai bus pažeidžiamos aukščiau minimos sankcijos, „Swedbank“ nevykdys piniginių operacijų arba neteiks susijusių produktų arba paslaugų.

  • Ginklų embargai arba dvejopo naudojimo prekių ir technologijų bei susijusios veiklos kariniais tikslais apribojimai (gynybos sektorius). Tokie patys embargai arba apribojimai gali būti taikomi ir kitoms prekėms (pvz., įrangai, naudojamai vidaus represijoms, telekomunikacijų perėmimo ir stebėjimo įrangai). „Swedbank“ yra įpareigotas nedalyvauti finansinės paramos teikime, susijusiame su minėtomis prekėmis arba susijusiomis paslaugomis.
  • Pagrindinių ekonomikos sektorių sankcijos.

    Rusijos Federacijos finansų ir energetikos sektoriams taikomos šių rūšių sankcijos:

    • patekimo į kapitalo rinkas ir naujų paskolų arba kreditų teikimo apribojimai bendrovėms, kurioms taikomos sektorių sankcijos (ES, JAV, JK);
    • apribojimai tam tikroms naftos sektoriuje naudojamoms prekėms (ES, JK) ir apribojimai prekėms arba paslaugoms projektuose, kurie gali būti susiję su naftos gamyba bet kokioje vietovėje (JAV).

    Baltarusijos sektoriams ES taikomos sankcijos:

    • draudimas bet kam Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti įrangą, technologijas ir programinę įrangą, skirtą pirmiausia interneto ir telefono ryšio pranešimams stebėti ar perimti, dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, skirtas kariniams tikslams.
    • apribojimai prekybai naftos produktais, kalio karbonatu ir tabako gaminių gamybai skirtomis prekėmis.
    • apribota prieiga prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo bei perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei ir Baltarusijos viešojo sektoriaus įstaigoms ir agentūroms.

„Swedbank“ neteiks jokių finansinių paslaugų, kurioms taikomi apribojimai (pvz., paskolų, kreditų, finansinių priemonių sandorių), ir nedalyvaus jokiuose sandoriuose, susijusiuose su draudžiama veikla (pvz., apribojimai tiekimui, eksportavimui ar reeksportavimui prekių, paslaugų arba technologijų, skirtų giliųjų vandenų, Arkties jūros arba skalūnų tyrinėjimo ar gavybos projektams, kurie gali būti susiję su naftos gamyba.

  • Visapusiškos sankcijos tam tikroms(-iems) šalims arba regionams., Šiaurės Korėja yra sankcionuota JT, ES, JK ir JAV visapusiškomis sankcijomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turto įšaldymas ir kai kuriems sektoriams taikomi ribojimai taip pat yra taikomi juridiniams asmenims, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja ypatingos kategorijos asmuo. Nors tokie juridiniai asmenys gali būti nepriskirti ypatingos kategorijos asmenims ir neįtraukti į sankcijų sąrašus, jiems taikomos tokios pačios sankcijos, kurias „Swedbank“ taip pat privalo įgyvendinti.

ES nustatytos tarptautinės sankcijos (įskaitant įgyvendinamas JT sankcijas) taikomos ES teritorijoje ir visiems ES asmenims tiek ES teritorijos ribose, tiek už ES teritorijos ribų. Todėl finansų įstaigos ir jų klientai yra teisiškai įpareigoti laikytis ES sankcijų ir privalo informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus arba įtariamus sandorių su sankcionuotais subjektais atvejus. „Swedbank“ visais atvejais praneš kompetentingoms institucijoms apie ES sankcijų pažeidimus ir lėšų įšaldymus. Atvejų, kai pranešti būtina, pavyzdžiai:

  • klientas nustato, kad jo partneris arba klientas yra ES sankcionuotas asmuo;
  • klientas nustato, kad juridinio asmens, kuris perka prekes arba paslaugas, naudos gavėjas yra ES sankcionuotas asmuo;
  • kita.

Būdamas žemos rizikos banku „Swedbank“ tikisi, jog jo klientai žino savo verslo riziką tarptautinių sankcijų atžvilgiu, kad išvengtų priemonių, galinčių neigiamai paveikti jų veiklą.

Kai verslo veikla vykdoma užsienio šalyse, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams įvertinti galimas rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, dar prieš pradedant dalykinius santykius, arba prieš sudarant sandorius. Net jeigu tam tikrai šaliai netaikomi jokie embargai arba apribojimai, „Swedbank“ rekomenduoja įvertinti, ar prekės arba paslaugos gali būti teikiamos sankcionuotiems subjektams arba jų naudai. Draudžiama sankcionuotiems subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas arba kitą turtą.

Informacija apie tarptautines sankcijas įprastai yra plačiai skelbiama, tad klientai turi suprasti ir imtis veiksmų dėl tų tarptautinių sankcijų, kurios jiems gali būti svarbios. Todėl, jei veikla vykdoma užsienio šalyse, siekiant veiksmingiau sumažinti rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių:

  • patikrinti, kokios JT, ES, JAV, JK ir vietinės šalies nustatytos sankcijos taikomos konkrečiai šaliai;
  • atlikti deramą savo partnerių ir klientų patikrinimą;
  • aptarti sankcijas su savo partneriais ir klientais;
  • kilus klausimų ar abejonių dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, konsultuotis su atsakingomis institucijomis arba nepriklausomais teisininkais.

Daugiau informacijos apie ES sankcijas bei atsakymus į praktinius klausimus rasite Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro paruoštose gairėse.

Taip pat naudingos informacijos apie tarptautines sankcijas galite rasti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapyje.

Atsižvelgdamas į tarptautines sankcijas, „Swedbank“ vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ turi teisę nevykdyti piniginių operacijų (įskaitant lėšų įskaitymo) bet kokiomis valiutomis, tiesiogiai ir netiesiogiai (pvz. galutinis prekių gavėjas yra toje šalyje/regione) susijusių su šalimis arba regionais, kurioms(-iems) taikomos ES ir/arba JAV visapusiškos sankcijos:

  1. Iranas;
  2. Sirija;
  3. Šiaurės Korėja;
  4. Kuba;
  5. Krymas ir Sevastopolis.

Be to, „Swedbank“ gali sustabdyti piniginę operaciją į arba iš šalies ar regiono, kuriam taikomi embargai, kitos ribojamosios priemonės, taip pat kitų aukštos rizikos šalių ar regionų tam, kad ištirtų, ar piniginė operacija nėra susijusi su tarptautinėmis sankcijomis ir atitinka bankų korespondentų reikalavimus.

Šalių arba regionų sąrašas, kuriems taikomos sankcijos ar į kuriuos Swedbank gali riboti mokėjimus, be kitų yra šios šalys ir regionai (sąrašas nėra baigtinis, nes tarptautinės sankcijos ir/ar jų apimtis laikui bėgant gali būti priimamos(-i) ir atšaukiamos(-i)):

  1. Irakas;
  2. Mianmaras (Birma);
  3. Libija;
  4. Sudanas ir Pietų Sudanas;
  5. Jemenas;
  6. Somalis;
  7. Padnestrės regionas;
  8. Luhanskas ir Doneckas;
  9. Chersonas;
  10. Zaporožė;
  11. Afganistanas;
  12. kita.

Vertindamas, ar piniginė operacija yra susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais, „Swedbank“ tikrins sąsajas su taikomomis tarptautinėmis sankcijomis bei papildomai aiškinsis, ar:

  • piniginė operacija yra susijusi su subjektu, esančiu arba veikiančiu vienoje(-ame) iš aukščiau išvardintų šalių arba regionų. Ši sąsaja gali būti tiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš mokėtojo, kurio adresas yra Kryme) arba netiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš kitos šalies (pvz., Turkijos), o prekės siunčiamos į Siriją);
  • piniginė operacija yra susijusi su fiktyviomis bendrovėmis, kurios padeda išvengti tiesioginės sąsajos su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais;
  • informacija, nurodyta piniginės operacijos detalėse, gali būti susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais (pvz., asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, laivas, miesto pavadinimas, uostas ir kt.);
  • netrūksta esminės informacijos, reikalingos piniginės operacijos paskirčiai suprasti;
  • kita.

Papildomos pastabos

„Swedbank“ norėtų atkreipti Jūsų dėmesį, kad tarptautinės piniginės operacijos (įskaitant lėšų įskaitymą) įvykdymo terminas gali pailgėti arba tarptautinė piniginė operacija gali būti blokuota ar įšaldyta kitų bankų, kurie taip pat dalyvauja tarptautinės piniginės operacijos vykdyme (banko korespondento, gavėjo banko, mokėtojo banko) iniciatyva. Todėl klientai visais atvejais patys turėtų įvertinti galimą tarptautinių sankcijų riziką.

„Swedbank“ norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į plataus masto (visapusiškas) tiek ES, tiek JAV taikomas tarptautines sankcijas, susijusias su Krymo ir Sevastopolio regionais. Šios sankcijos apima su šiais regionais susijusius importo, eksporto, investicijų ir finansavimo apribojimus bei draudimus.

Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, „Swedbank“ vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ įprastai nevykdys tarptautinių piniginių operacijų (tiek pervedimų, tiek įskaitymų) jokia valiuta į/iš minėtus(-ų) regionus(-ų) arba susijusių su minėtais regionais (pvz., nurodytas gavėjo adresas yra Kryme).

ES ir JAV taiko ribojamąsias priemones (sektorių sankcijas) naujų kapitalo rinkų ir naujų kreditų prieinamumui nustatytiems Rusijos bankams (t. y. „Gazprombank“, Rusijos žemės ūkio bankui, Rusijos „Sberbank“, „Vnesheconombank“, „VTB Bank“ ir kt.). „Swedbank“ privalo užtikrinti, kad tarptautinės piniginės operacijos, susijusios su nurodytais bankais, nepažeistų taikomų apribojimų. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Kadangi pinigines operacijas, susijusias su paslėptu finansavimu, nustatyti sunku, mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

ES ir JAV taiko sankcijas Luhansko ir Donecko regionų administraciniams organams, taip pat subjektams, kurie yra glaudžiai su jais susiję. Piniginių operacijų, kurių adresuose ir detalėse yra bet kokia nuoroda į atitinkamus regionus ir juose registruotus subjektus, vykdymas gali užtrukti ilgiau arba gali būti nutrauktas dėl taikomų apribojimų ir draudimų.

  • 2021 m. balandžio 19 d. JAV OFAC įvedė naujus ribojimus 9 Baltarusijos verslo įmonėms. Įmonių sąrašas pateikiamas oficialiame OFAC puslapyje. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose nurodytos sankcionuotos Baltarusijos įmonės turi 50% ar didesnę dalį akcijų.
  • 2021 m. birželio 21 d. ES pradėjo taikyti naujas ribojamąsias priemones 78 Baltarusijos asmenims ir 8 įmonėms. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose sankcionuotos įmonės ir/ar asmenys atlieka kontrolės funkciją ir/arba turi 50% ar didesnę akcijų dalį. Svarbu! Dėl išimčių taikymo mokėjimams atlikti, esant ES taikomų sankcijų rizikai, sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą.
  • 2021 m. birželio 24 d. ES nustatė papildomas tikslines (sektorines) sankcijas Tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą bet kam Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti įrangą, technologijas ir programinę įrangą, skirtą pirmiausia interneto ir telefono ryšio pranešimams stebėti ar perimti, dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, skirtas kariniams tikslams. Taip pat yra apribota prekyba naftos produktais, kalio karbonatu ir tabako gaminių gamybai skirtomis prekėmis. Be to, apribojama prieiga prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo bei perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei ir Baltarusijos viešojo sektoriaus įstaigoms ir agentūroms. Svarbu! Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė informaciją Lietuvos verslui į ką reikia atkreipti dėmesį, įgyvendinant Baltarusijai taikomas ES tikslines (sektorines) sankcijas, kurią rasite čia.
  • 2021 m. rugpjūčio 9 d. JAV OFAC pritaikė papildomus ribojimus 23 Baltarusijos asmenims ir 21 verslo įmonei. Asmenų bei įmonių sąrašas bei kita naudinga informacija pateikiama oficialiame OFAC puslapyje. Sankcijos taip pat taikomos ir verslo įmonėms ir/ar subjektams, kuriuose nurodytos sankcionuotos įmonės ir/ar asmenys turi 50% ar didesnę dalį akcijų.
  • 2021 m. gruodžio 2 d. ES bei OFAC įvedė naujas sankcijas aukšto rango Baltarusijos režimo politiniams pareigūnams, Baltarusijos pramonės bei gynybos sektoriaus įmonėms bei turizmo sektoriaus įmonėms, padėjusioms organizuoti ir kurstyti nelegalius ES sienų kirtimus. ES spaudos pranešimas bei naujai sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas. OFAC spaudos pranešimas bei naujai sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas.

Atkreipiame dėmesį, kad „Swedbank“ ir klientai privalo laikytis tarptautinių finansinių sankcijų:

  • Vykdant mokėjimo pervedimus, galimai susijusius su Baltarusija, prašome klientų įsivertinti vykdomų mokėjimų atitikimą tarptautinių finansinių sankcijų reikalavimams ir turėti tai pagrindžiančius dokumentus bei būti pasirengus juos pateikti „Swedbank“ (pvz.: bendradarbiavimo sutartį, sutartis tarp prekių pervežimo sandoryje dalyvaujančių šalių, sąskaitas faktūras, važtaraščius, prekių kodus, prekių kilmės sertifikatus, pradinį prekių užsakovą bei galutinį gavėją ir kt.).
  • Dėl aukščiau nurodytos informacijos mokėjimo pervedimų, galimai susijusių su Baltarusija (įskaitant lėšų įskaitymą), įvykdymo terminas gali užtrukti ir/arba jie gali būti nevykdomi, tam tikrais atvejais apribojant prieigą prie mokėjimo pervedimo lėšų ir kito turto.

Karinės prekės apima karines technologijas ir įrangą, kurie gali būti naudojami vidaus represijoms arba tarptautinei agresijai, taip pat siekiant padidinti regioninį nestabilumą.

Dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti panaudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, taip pat ir visos prekės, kurias galima naudoti ir su sprogdinimu nesusijusiais tikslais, ir branduolinių ginklų arba kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamybai.

Dažniausiai, pritaikius ginklų embargus ir apribojimus dvejopo naudojimo prekėms, uždraudžiamos ir susijusios techninės, finansinės paramos bei kitos paslaugos. Nors pagrindinė atsakomybė už prekių ir technologijų klasifikaciją tenka klientams, kurie siunčia arba gauna tokias prekes, draudimas teikti finansinę paramą yra privalomas ir finansų įstaigoms, vadinasi, taip pat ir „Swedbank“.

Karinių ir dvejopo naudojimo prekių draudimas reiškia, kad „Swedbank“ negali dalyvauti jokiuose finansiniuose sandoriuose, teikti verslo ar bet kokią kitokią finansinę paramą klientams, kurie parduoda, tiekia, perduoda, tarpininkauja arba eksportuoja tokias prekes į šalis arba regionus, kurioms(-iems) taikomi apribojimai (pvz., Rusijos Federaciją), jeigu tokios prekės yra skirtos kariniams tikslams, arba kurios(-ie) parduoda, tiekia, perduoda arba eksportuoja tokias prekes tam tikriems subjektams, įtrauktiems į ES draudžiamų asmenų sąrašus. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Dėl šios priežasties mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

ES taiko eksporto į Rusijos Federaciją apribojimus tam tikroms į ES sąrašus įtrauktoms prekėms, susijusioms su energetikos sektoriumi. JAV taiko apribojimus visoms prekėms ir nefinansinėms paslaugoms arba technologijoms, naudojamoms energetikos projektuose. Todėl „Swedbank“, kad nebūtų įtrauktas į draudžiamus sandorius, privalo įsitikinti, ar klientas turi valdžios institucijų išduotą atitinkamą leidimą.

Nuorodos:

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovė veikia laivininkystės srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, vadovaujantis tarptautiniais laivininkystės srities teisės aktais, mokėjimo nurodymo detalių formoje turi būti nurodyta ši informacija:

  • Motorinis laivas: laivo pavadinimas;
  • IMO: tarptautinės jūrų organizacijos numeris;
  • VĖLIAVA: valstybė, su kurios vėliava laivas plaukioja;
  • SAVININKAS: savininko pavadinimas;
  • REGISTRACIJA: numeris ir šalis.

Kitu atveju piniginės operacijos vykdymas gali užsitęsti, nes reikės kreiptis į mokėtojo banką dėl trūkstamų duomenų gavimo. Jei piniginė operacija vykdoma nesilaikant tarptautinių standartų (įskaitant JAV teisės aktus), bankas korespondentas gali įšaldyti piniginę operaciją.

Transportavimo sritį „Swedbank“ laiko didelės rizikos sritimi dėl galimo prekių, kurioms taikomos sankcijos (pvz., karinių prekių, dvejopo naudojimo prekių, su energetikos sektoriumi susijusių prekių), gabenimo ir paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal JT, ES ar JAV reikalavimus, teikimo.

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovės veikia transportavimo srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, „Swedbank“ gali paprašyti Jūsų pateikti šią informaciją:

  • informaciją apie gabenamas prekes (įskaitant, bet neapsiribojant: prekių kilmės pažymėjimus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, transporto dokumentus (pvz., geležinkelio, oro transporto važtaraščius) ir kt.);
  • informaciją apie prekių galutinio pristatymo vietą ir galutinį gavėją (gavėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
  • informaciją apie siuntėją (siuntėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
  • kita.

PASTABA

Jeigu „Swedbank“ prašo Jūsų pateikti informaciją arba dokumentus, ir joje (juose) bus nurodyta ne visa būtina informacija, mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

„Swedbank“ netoleruoja situacijų, kai piniginės operacijos detalės (t. y. gavėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir kt.) pakeičiamos arba nenurodomos, siekiant išvengti „Swedbank“ taikomų rizikos mažinimo priemonių arba nuslėpti galimus ryšius su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

Todėl, jeigu Jūsų bendrovė veikia šalyse, kurios yra įtrauktos į „Swedbank“ privalomų sankcijų sąrašus, Jūsų gali būti prašoma pateikti informaciją apie Jūsų bendrovėje taikomas vidaus kontrolės sistemos priemones, susijusias su tarptautinių sankcijų rizikomis.

Swedbank logo

Jūsų Internet Explorer naršyklė nebepalaikoma.

Prašome naudoti Google Chrome, Mozilla Firefox ar Microsoft Edge naršykles.

Nuo 2021 03 23 nebebus galima jungtis prie „Swedbank“ interneto banko naudojantis naršykle „Internet Explorer“.

Taip pat nebebus galima tvirtinti ar vykdyti mokėjimų iš „Swedbank“ kituose tinklalapiuose naudojantis „Internet Explorer“.

Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija. Norėdami sužinoti, kaip įdiegti naršykles spauskite čia.

С 23.03.2021 Интернет-банк Swedbank недоступен в браузере Internet Explorer.

С помощью Internet Explorer невозможно авторизоваться или осуществлять платежи через Swedbank на сторонних веб-страницах.

Вместо браузера Internet Explorer мы рекомендуем использовать браузеры Google Chrome, Mozilla Firefox или Microsoft Edge. Инструкции по установке упомянутых браузеров можно найти здесь.

From 23.03.2021 Swedbank Internet Bank and Banklink is no longer available using Internet Explorer browser.

It is not possible to authorize or make payments from Swedbank on other web pages using Internet Explorer.

Instead, we suggest using Google Chrome, Mozilla Firefox or the newest version of Microsoft Edge. To find out how to install the suggested browsers, please click here.

Swedbank
  • Jūsų įrenginio operacinė sistema ir interneto naršyklė yra pasenusi ir nėra palaikoma Swedbank interneto banke. Prašome atnaujinti operacinę sistemą bei interneto naršyklę arba kreiptis į IT specialistus techninės pagalbos.
  • The operating system of your device & your browser are too outdated to be supported by Swedbank Internet Bank. Please, update the operating system & browser or turn to IT specialist for technical help.
  • Ваш браузер или операционная система недостаточно современны для использования в интернет банке Swedbank. Пожалуйста обновите операционную систему и браузер или обратитесь за технической помощью к ИТ специалисту.

Jūsų sesija interneto banke baigėsi – lauksime sugrįžtant!

Rūpindamiesi Jūsų saugumu, prašome uždaryti naršyklės langą. Jei norite toliau naudotis interneto banku, kviečiame prisijungti iš naujo.


Vadovams, kurie savo versluose daro viską

Pasisemti naudingų žinių verslui galite ir Jūs – stebėkite naujausias laidas, kuriose sprinto dalyviai dalijasi savo verslo iššūkiais ir aktualiausiais mokymų patarimais!

Į „Verslo akademijos“ sprintą

Rekvizitai

verslas@swedbank.lt

„Swedbank”, AB
Konstitucijos pr. 20A, 09321 Vilnius, Lietuva
SWIFT kodas HABALT22
Juridinio asmens kodas: 112029651

Naudingos nuorodos

Teisinė informacija

Tai finansines paslaugas siūlančių įmonių: „Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas“ UAB, „Swedbank investicijų valdymas“ UAB, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas, interneto svetainė. Prieš pasirašydami bet kokią sutartį perskaitykite atitinkamos paslaugos sąlygas.